2024-02-08

Akademija (Kauno r.). Žemaitijos ūkininkas Dainius Dargis piktinasi, kad ir taip sunkų pienininkų gyvenimą dar labiau apsunkino beveik atimta galimybė robotizuoti ūkius su parama. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje D. Dargis pasiteiravo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, kodėl iš Strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ kaip tinkamos finansuoti išlaidos išbraukti melžimo robotai ir automatinės šėrimo sistemos? „Tai – skriauda pieno ūkiams, nes šios investicijos jiems labai aktualios“, – sakė Telšių r. ūkininkas.

Skaitykite daugiau:

2024-02-07

Akademija (Kauno r.). Aplinkos ministras pasirengęs eiti į kompromisus dėl mėšlo tvarkymo, nes gyvulių augintojus mato kaip sąjungininkus, siekiant, kad kuo daugiau būtų naudojama organinių, o ne mineralinių trąšų. Kintant klimato sąlygoms, ūkininkams tikru galvos skausmu mėšlo tvarkymo taisyklės. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje vakar dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, išklausęs ūkininkų ir mokslininkų argumentų, žadėjo nuolaidų, bet su tam tikromis išlygomis. Dabar galioja draudimas mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Pienininkai prašė nustatyti nuo gruodžio 1 d., nes lapkritį dažnai laukai dar būna užmerkti. Būtent tokios sąlygos buvo praėjusį rudenį, kai į dalies rajonų laukus jokia technika iki termino pabaigos negalėjo įvažiuoti.

Telšių r. ūkininkas Dainius Dargis atsigręžė į ankstesnius metus – nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki 2011 m. tręšimo pabaigos terminas buvo gruodžio 1 diena. Iki 2007–ųjų, jeigu nebuvo sniego ir įšalo, buvo leidžiama visą žiemą kratyti mėšlą (jeigu jį buvo galima aparti). „Kuo vėliau išveži kietą mėšlą žiemą, tuo jo mažiau išgaruoja, jis mažiau išplaunamas“, – pabrėžė D. Dargis. Jis toliau vardijo terminus – 2012 m. terminas buvo pratęstas iki gruodžio 16 d., 2013 m. – iki gruodžio 7 d., 2015 m. – iki gruodžio 2 d., 2017 m. buvo leidžiama vežti net iki gruodžio 31 d., 2019 ir 2020 m. – iki gruodžio 2 d. Taigi, šiltėjant klimatui, dėl oro sąlygų beveik kasmet nėra galimybių baigti tręšimo iki lapkričio 15 dienos.

Skaitykite daugiau: 

2024-01-25

Dėl netinkamai vykdomos žemės ūkio politikos ūkininkai antrąją dieną rinkosi į mitingą prie Vyriausybės. Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu pratęsti leidimą vykstančiam protestui, tačiau jo negavo. LŽŪT teigė, kad aplinkos ir žemės ūkio ministrų atsakymai trečiadienį protestavusių žemdirbių netenkino – pasigesta konkretumo. Šiandien protesto organizatorės LŽŪT atstovai 10 val. susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, o 12 val. – su premjere Ingrida Šimonyte.

Skaitykite daugiau: 

MES SAKOME GANA!
Prašymas prisidėti:
Telšių rajono ūkininkų sąjunga, Sąsk. Nr. LT09 5011 3000 1400 0219
Lėšų paskirtis: AKCIJOMS
Protesto akcija Vilniuje sausio 24-25 d., 

2024-01-08

Žiūrėti video, kaip sekėsi pas I. Šimonytę

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/video/laidos/verslo-poziuris/verslo-poziuris-ar-sudegins-ukininku-lauzai-ministro-karjera-ka-pavyko-sudereti-su-valdzia-95560845

2024-01-08

Žemdirbiai sako „gana“ Lietuvoje vykdomai žemės ūkio politikai – pradėjo taikią vilties ir solidarumo laužų protesto akciją. Laužai liepsnoja kone visoje Lietuvoje. Protesto organizatorė Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), kurios narė yra ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), anksčiau skelbė, kad ši akcija rengiama dėl ydingai vykdomos, nenuoseklios ir vienpusės žemės ūkio politikos, kurios sukelti neigiami padariniai ir iš to kylančios problemos tapo našta ūkininkams. Organizatoriai pabrėžia – laužai yra pirmasis protesto akcijų etapas. Vėliau planuojamos kitos akcijos Vilniuje su žemės ūkio technika.

 Skaitykite plačiau

SAUSIO 8 DIENĄ 14 VAL. UŽDEKIME VIENYBĖS LAUŽUS prie kavinės Branšos, priešais Baltic Petroleum degalinę, susitinkam 13:30 val.

Nuoroda į planuojamus laužų deginimo vietas: www.vieningaszu.lt 

Registracija ir plačiau apie akciją

2023-12-20

Vilnius. Sužinoję, kiek daugiamečių pievų reikės atkurti, ūkininkai ne kartą viešojoje erdvėje klausė, ką su šienu ir pievomis reikės daryti, jei karvių mažėja. Ne kartą ieškoti išeičių raginta Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Trečiadienį klausimas svarstytas parlamentiniame Kaimo reikalų komitete (KRK)fg. Svarstymų, kodėl plotai yra tokie, nestigo, galiausiai viskas vėl susivesdavo į referencinius 2018 metus. Seimo nariai klausė žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, kodėl Ministerija vis rodo į ES reglamentus, nors žemdirbiai po vizito Briuselyje sako, kad jiems nevienareikšmiškai leista suprasti, jog šalis gali rasti būdų, kaip išspręsti problemą. Pasak E. Giedraičio, jie bandė aiškintis, kas ten pasakyta, tačiau direktorato atstovai dabar ginasi – esą niekas nieko nežadėjo.

Skaitykite daugiau: 

2023-12-12

2023 m. sumažėjus daugiamečių pievų santykiui daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, atsiranda prievolė atkurti daugiametes pievas pareiškėjams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis, suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas. Nacionalinė mokėjimo agentūra jau rytoj šiuos pareiškėjus informuos apie tai individualiais pranešimais, o šiame straipsnyje  pateikia atsakymus į aktualiausius klausimus apie pievų atkūrimą.

Kas yra laikoma daugiamete pieva?

Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus penkerius ar daugiau metų neariamas žemės plotas, kuris skirtas ūkiniams gyvūnams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti ir kurį galima atsėti nesuariant. Daugiametėje ganykloje arba pievoje gali augti pavienių medžių ir (ar) krūmų.

Kur galiu rasti bendrą informaciją apie daugiamečių pievų atkūrimą?

Skaitykite daugiau

2027-11-30

Dėl itin lietingų orų ir įmirkusios dirvos daliai šalies ūkių nepavyko ištuštinti srutų talpyklų ir patręšti laukų iki teisės aktais nustatyto termino pabaigos. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nutarė, kad savivaldybių ekstremalių situacijų centrai srutų išpylimo į laukus poreikį vertins individualiai kiekvienam ūkiui. Ir tiktai susidarius ekstremaliai situacijai konkrečiame ūkyje galės būti taikomos išimtys leisti dar pilti srutas į laukus. 

Abiejų ministerijų ir LRVK Nacionalinio krizių valdymo centro surengtame pasitarime buvo ieškoma sprendimų dėl galimai gresiančios ekstremalios situacijos suvaldymo ir aptarti jos sumažinimo veiksmai. Sutarta, kad savivaldybės, kuriose ūkiai susiduria su srutų pertekliaus iššūkiu, turi vadovautis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo punktu „Nuotekų, srutų, kitų teršalų patekimas į vandens telkinį, kai daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“.

Skaitykite daugiau

VIDEO LRT PANORAMA: TĘSINYS: MĖŠLO IŠŠŪKIS

VIDEO TV3: SPAUSTI ČIA: MĖŠLO IŠŠŪKIS

Ūkininkai grasina atvežti šimtus tonų srutų ir mėšlo į Vilnių, bei išpilti visą šį turtą po

Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos langais. Lapkričio 15 d. baigėsi terminas,

kada tokiomis trąšomis buvo leidžiama tręšti laukus, tačiau žemdirbiai sako, kad to negalėjo padaryti, nes daug kur lietaus kiekis kartais viršijo daugiametes normas ir jie tiesiog negalėjo įvažiuoti į laukus.

VIDEO LRT: Telšiškių akcija: "Mėšlo iššūkis" 2023-11-16

2023-11-16

Ministerijai neišgirdus žemdirbių prašymų vėlinti tręšimo mėšlu ir srutomis termino dėl susiklosčiusios hidrometeorologinės situacijos, Telšių rajono ūkininkai surengė akciją „Mėšlo iššūkis“. Žemės ūkio ministerija vakar vakare išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad dėl susidariusių hidrometeorologinių sąlygų ir aplinkybių konkrečiuose ūkiuose, kurie negalėjo išvežti srutų ir atlikti tręšimo darbų, kartu su savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centrais bus ieškoma mėšlo ir (ar) srutų sutvarkymo galimybių. Taip pat paskelbė, kad draudimo tręšti žemę srutomis ir mėšlu laikotarpis nebus keičiamas. Telšių r. ūkininkų sąjunga (TRŪS) sako šia akcija prisidedanti prie Ministerijos „pastangų“ rasti sprendimą, ką daryti su mėšlu.

Skaitykite daugiau: 

2023-11-16

PLAČIAU SKAITYKITE ČIA

|

2023-11-15

Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo lapkričio 15 d. įsigalioja draudimas tręšti laukus mėšlu ir srutomis. Tačiau ūkiams, kurie negalėjo laiku atlikti tręšimo darbų, nes yra ekstremalią situaciją dėl stipraus lietaus patyrusiose savivaldybėse, bus ieškoma galimybių padėti.

Draudimo tręšti žemę laikotarpis nebus keičiamas

Žemę tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Šis draudimo laikotarpis keičiamas nebus.

Šiemet ruduo yra itin lietingas. Gausūs krituliai, įmirkusi dirva apsunkino arba padarė neįmanomą srutų išvežimą į laukus bei tręšimo darbus juose. Beveik visuose Lietuvos regionuose buvo viršyta daugiametė vidutinė spalio mėnesio kritulių norma, o Rietavo, Kaišiadorių ir Tauragės savivaldybėse ji viršyta daugiau nei du kartus. Lapkričio mėnesio pirmasis dešimtadienis buvo ypač lietingas Plungės ir Kretingos savivaldybėse – iškritusių kritulių kiekis beveik 4 kartus didesnis nei įprastai. Rietavo ir Telšių savivaldybėse įprastas daugiametis kritulių kiekis šiuo laikotarpiu viršytas beveik 3 kartus, o Klaipėdos, Šilutės, Tauragės bei Skuodo savivaldybėse  – beveik 2 kartus.

Skaitykite plačiau

2023-11-10

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdyje, kuris įvyks lapkričio 24 d., bus svarstomas naujasis kompensacinių išmokų dydžių nustatymo principas ir jo taikymas.

Šiandien įvykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano valdymo komiteto posėdyje apsvarstytas socialinių partnerių siūlymas riboti išmokas stambiems ūkiams.

Ekologiškai ūkininkaujantiems iki šiol buvo nustatytas 200 ha plotas, kurį viršijus kompensacinės išmokos mažėdavo 30 proc. Posėdyje akcentuota, kad išmokų dydžių mažinimo principą tikslinga taikyti ne tik ekologiškai ūkininkaujantiems, bet ir dalyvaujantiems gamybinėse kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – minėtosioms veikloms kompensacinių išmokų mažinimas iki šiol nebuvo taikomas. Toks siūlymas būtų ne tik ekonomiškai pagrįstas, bet ir socialiai teisingas, nes padėtų subalansuoti paramos teikimą stambiems ir smulkiems ūkiams.

Po dviejų savaičių įvyksiančiame Stebėsenos komiteto posėdyje bus siūloma, jog ūkiams, dalyvaujantiems veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, bei ekologiniams ir (ar) pereinantiems į ekologiją ūkiams būtų nustatomas 300 ha ribinis valdos dydis, kurį viršijus, kompensacinės išmokos mažėtų 15 proc. Toks pasiūlymas pagrįstas ekspertų skaičiavimais.

Stebėsenos komitetui ir Europos Komisijai pritarus, šie pokyčiai įsigaliotų nuo ateinančių deklaravimo metų visiems ekologiniams ir (ar) pereinantiems į ekologiją ūkiams, dalyvaujantiems kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, pagal kurias prisiimami vienerių metų įsipareigojimai, o dalyvaujantiems veikloje ,,Augalų kaita“ – tik prisiimantiems naujus įsipareigojimus (naujiems pareiškėjams ir (arba) naujiems plotams).

Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2023-11-10